Hubertas - medžiotojų globėjas. 1470 m. metalo raižinys

Medžioklės tradicijos ir kultūra

Klubas  turi savo vėliavą, kurią  2009 metais Šilutės medžiotojų ir žvejų draugijos šventėje  pašventino kunigas.
Medžioklių organizavimui naudojamas medžioklės ragas (bet tikrų organizacinių signalų sugroti nemokama).
Po visų medžioklių žvėrys yra išguldomi pagerbimui. Visose medžioklėse išrenkamas „Medžioklės karalius“, kuriam įteikiamas suvenyras su klubo simbolika. Renkamas ir viso sezono „Medžioklės karalių karalius“. Klubas aktyviai dalyvauja  Šilutės  medžiotojų ir žvejų draugijos organizuojamuose   medžiotojų šventėse. Šventėms parengia savo trofėjų stendus.

Medžiojamos faunos apsauga ir gausinimas

Medžiojamų plotų miškuose   įrengtos  šėrimo aikštelės.  Pašarams naudojami kukurūzai, kviečiai. Šėrimo aikštelėse yra laižyklos.

Ne medžioklės sezono metu vyksta budėjimai ir reidai medžioklės plotuose.

Pasijuokime

Vienas medžiotojas užeina pas kitą medžiotoją į svečius. Žiūri, ant sienos kabo didžiulis šerno kailis. Svečias klausia:
- Kiek kartų į šerną šovei?
- Dešimt.
- O kiek pataikei?
- Ne karto.
- Tai nuo ko jis kojas pakratė?
- Iš juoko.

- Paskutinį kartą medžioklėje nušoviau zuikį ir dvi antis.
- Aš taip nemoku.
- Ko – šaudyti?
- Meluoti.

Bičiulis kamantinėja medžiotoją:
- ką darysi plyname lauke sutikęs vilką ?
- Paklosiu vietoje !
- O jei šautuvas užsikirs ?
- Išsitrauksiu peilį.
- O jei peilis suluš ?
- Įlipsiu į artimiausią medį.
- Bet nėra medžių!
- Klausyk, - supyko medžiotojas, - kas tavo draugas – aš ar vilkas ?